HOME > 日本語 HOME > フェロー語のバラード > シュルルのバラード > 第1話「鍛冶師レーイン」

* 以下は、当サイト作者による(無謀なる)フェロー語のバラード試訳です。誤謬、迷訳などのご指摘あらばフェロー語スレッド @2ちゃんねるの場をお借りして、またはメールにてご連絡ください。

Regin smiður

(føroysk kvæd)

『鍛冶師レーインレギンのバラード』

(フェロー諸島のバラード)
Regin ballad pic
    記号: フェロー表記 [Fø.]  アイスランド表記 [Ís.]  〔* 緑色文字〕 普遍呼称(主にアイスランド)
V. U. Hammershaimb が記録したテキスト。

Regin smiður


Viðgangur:

{
Grani bar gullið av heiði,
brá hann sínum brandi av reiði,
Sjúrður vann av orminum,
Grani bar gullið av heiði.
1.
Viljið tær nú lýða á,
meðan eg man kvøða,
um teir ríku kongarnar,
sum eg vil nú umrøða.
2.
Sigmund so nevni eg
tann jallsins son,
tað var hin unga Hjørdís,
hon var hans kona.
3.
So glaðiliga drekka teir
í ríkinum jól,
so týðuliga seta teir
sín teknarstól.
4.
Ófriður gekk á
ta heilu høll,
so menniliga vardu teir
hin ríka kongsins fjøll.
5.
Tá var har so mikil
ríka manna gongd,
ófriður gekk á
hin ríka kongsins lond.
6.
Ófriður gekk á
hin ríka kongsins lond,
leggja teir sínar bardagar
suður við sjóvarstrond.
7.
Ríða teir í bardagar,
ongin kemur heim,
eftir livir Hjørdís
bæði við sorg og mein.
8.
Ríða teir í bardagar,
lata har sítt lív,
eftir livir Hjørdís,
Sigmundar vív.
9.
Hjørdís akslar sær
kápu blá,
so gekk hon á vøllin fram,
har Sigmundur lá.
10.
"Ligg nú heilur Sigmundur,
søti mín,
eg man vera í sorgartíð
komin at vitja tín.
11.
Hoyr tú reysti Sigmundur,
søti mín
er tað nakað grøðandi
sárini tíni?"
12.
"Seint manst tú Hjørdís
fáa til tey ráð
at geva mær tey smyrslini,
sum grøða kunna míni sár.
13.
Hundings synir í randargný
skaðan gjørdu har,
eitur var í svørðinum
teir bóru móti mær.
14.
Tá ið eg tað fyrsta
sárið fekk,
sundur mítt svørð tá
í tógva luti gekk.
15.
Tá ið eg fekk tað
annað sár,
illa neit at hjartanum,
tað higgi at tí gár.
16.
Tak tú hesa
svørðsluti tvá,
lat tú teir til smiðju bera,
ungan son vit fá.
17.
Tað ið tú hevur í vón hjá tær,
tað er sveins barn,
tú føð tað væl við alvi upp,
tú gev tí Sjúrðar navn.
18.
Av sonnum eg tað
sigi nú til tín:
hesin sami sonurin
skal hevna deyða mín.
19.
Regin smiður býr
fyri handan á,
honum skalt tú fáa
hesa svørðsluti tvá.
20.
Frænur eitur ormurin,
á Glitraheiði liggur,
Regin hann er góður smiður,
fáum er hann dyggur.
21.
Eg kann ikki Hjørdís
longur tala við teg,
tí hetta man vera deyðastund,
ið komin er á meg."
22.
Grátandi snúvist Hjørdís
Sigmundi frá,
allar hennar hirðkonur
tær stóðu henni hjá.
23.
Allar hennar hirðkonur,
tær stóðu henni við,
tá ið frúgvin Hjørdís
fell í óvit niður.
24.
Tað var tá sum oftun enn,
tað kom á so brátt,
kongin sókti helsótt
á teirri somu nátt.
25.
Ikki kostaði Hjørdís
minni til enn tá,
børuna av reyðargulli
lat hon Sigmundi slá.
26.
Børuna av reyðargulli
lat hon honum gera,
krossin av tí hvíta silvri
merki til at bera.
27.
Eystantil undir heygnum,
ið dreingir leika á fold,
har gróvu teir tað ljósa lík
niður í døkka mold.
28.
Eystantil undir heygnum,
ið dreingir reika at tala,
dimmur er hesin dapri dagur,
niður í mold at fara.
29.
Grátandi fór nú Hjørdís,
í sínum sali at sita,
Hjálprek kongur fyrstur var
ið frúnna mundi vitja.
30.
Sigmundur kongurin
frá Hjørdísi gekk,
Hjálprek kongurin
frúnna aftur fekk.
31.
Frúgvin lat seg við barni ganga
níggju mánar taldar,
til at teirri stundini leið,
hon føðir ein svein so baldan.
32.
Frúgvin lat sær við barni ganga
níggju mánar sínar,
til at hennara stundini leið,
hon føðir ein son so fríðan.
33.
Tað var tá sum ofta er enn,
at duld eru døpur mein,
frúgvin er gingin í høgaloft
hon føðir ein ungan svein.
34.
Sveipar hon hann í klæði væl,
tá ið hann kom í heim,
Sjúrð so bað hon nevna sær
hin gævuliga svein.
35
Hann vaks upp í ríkinum
til gævuligan mann,
Hjálprek kongurin
fostraði hann.
36.
Hann vaks upp í ríkinum,
skjótt og ikki leingi,
gjørdist hann í høggum tungur,
hann bardi kongsins dreingir.
37
Hann var sær á leikvøllum
undir reyðum skildri,
lærdi allar listir tær,
ið kappin kjósa vildi.
38.
Hann var sær á leikvøllum
burtur við aðrar sveinar,
hvørja ta tíð teir reiðir vóru,
stóð eitt stríð av meini.
39.
Hann var sær á leikvøllum,
hann millum manna herjar,
rívur upp eikikelvi stór,
hann lemjir summar til heljar.
40.
Niður setast sveinarnir,
reiðir ið teir vóru:
"Líkari var tær faðir at hevna,
enn berja os so stórum."
41.
Sjúrður kastar reyðum skildri
niður á døkka fold,
tá ið hann hoyrdi sín faðirs deyða,
hann sortnaði rætt sum mold.
42.
Kastar hann svørð og herklæði,
hann lystir ei longur at leika,
gongur so inn fyri móður sína
við reyðar kinnar og bleikar.
43.
"Hoyr tú sæla móðir mín,
sig mær satt í frá,
hvussu var hann at navni nevndur,
ið mín faðir vá'?"
44.
"Eg kann ikki sannari
siga tær í frá,
tað vóru Hundings synir,
ið tín faðir vá'.
45.
Tað vóru Hundings synir,
ið tín faðir vá',
tað verður ei, meðan tú livir,
tú sømdir av teim manst fá."
46.
Sjúrður svarar síni móðir
allvæl sum hann kundi:
"Ofta hava vaksi ungum rakka
hvassar tenn í munni."
47.
Hjørdís gongur at kistuni,
sum øll var í gulli drigin:
"Her sært tú tey herklæði,
sum tín var faðir í vigin."
48.
Hon læsir upp ta kistuna,
sum nógv goymdi gull og fæ,
tekur upp ta blóðugu skjúrtu,
og kastar honum á knæ.
49
Tekur hon teir svørðslutir,
Sjúrði hon teir fær:
"Hetta gav tín sæli faðir,
ið mikið gott unti mær.
50.
Tak tú hesa
svørðsluti tvá,
tær eitt annað javngott
svørð av teimum slá.
51.
Regin smiðir býr
fyri handan á,
honum skalt tú bera
hesa svørðsluti tvá.
52.
Frænur eitur ormurin,
á Glitraheiði liggur,
Regin hann er góður smiður,
men fáum er hann dyggur.
53.
Gakk tú fram at fossinum,
kasta stein í á,
kjós tær hest til handar tann,
sum ikki víkur í frá!"
54.
Gekk hann sær at fossinum,
kastaði stein í á,
hann tók tann av hestunum,
sum ikki veik í frá.
55.
Hann varð valdur í ríkinum,
av øllum var hann bestur,
síðan var hann kallaður,
Grani, Sjúrðar hestur.
56.
Sjúrður loypur á Grana bak
morgun ein so snimma,
síðan reið hann yvir um á,
Regin smið at finna.
57.
Tað var hin ungi Sjúrður
ríður fyri dyrnar fram,
Regin kastar smíði øllum,
og tók sær svørð í hond.
58.
"Hoyr ta frægi Sjúrður,
tú ert so menskur ein mann,
hvørt stendur ferðin tín,
hvørt ríður tú fram?"
59.
"Hoyr tú tað nú Regin,
higar stendur mín ferð,
ger mær tað tú Regin smiður,
smíða mær nú eitt svørð!"
60.
"Ver vælkomin, ungi Sjúrður
tú hevur verið mær kærur,
dvølst tú í ríkinum nakra tíð,
tú ver í nátt hjá mær."
61.
"Eg kann ikki, Regin smiður,
dvøljast her hjá tær,
Hjálprek kongur saknar meg
úr hásætinum hjá sær."
62.
Smíða tú mær svørðið
virðiliga og væl,
bæði skal eg vega við tí
jarn og so stál.
63.
Smíða skalt tú mær svørðið
skært og so reint,
bæði skal eg vega við tí
jarn og so stein."
64.
Regin tók við svørðinum,
legði tað í eld,
tíggju næturnar,
hevði hann tað í gerð.
65.
Tíggju næturnar
hevði hann tað í gerð,
tá var hin ungi Sjúrður
riðin aðra ferð.
66.
Sjúrður loypur á Grana bak
morgun ein so snimma,
síðan reið hann yvir um á
Regin smið at finna.
67.
Tað var hin ungi Sjúrður,
ríður fyri dyrnar fram,
Regin kastar øllum smíði,
og tók sær svørð í hond.
68.
"Ver vælkomin Sjúrður,
smíðað havi eg svørð,
bilar tær ei hugur og hjarta,
tú verður til víggja førur.
69.
Smíða havi eg tær svørð
skært og so reint,
bæði skalt tú vega við tí
jarn og so stein."
70.
Sjúrður gongur at stórum stiðja,
royndi alv so fast,
sundur hans svørð tá
í tógva luti brast.
71.
"Deyða ert tú Regin,
av mær verð,
fyri tú vildi svíkja meg
í tíni vápnagerð."
72.
Báðar tekur hann svørðslutirnar,
kastar honum á knæ,
skalv tá Regin smiður
sum eitt liljublað.
73.
Báðar legði hann svørðslutirnar
aftur í hans hond,
tá skalv hondin á Regin
sum á liljuvond.
74.
"Smíða skalt tú annað svørð,
men smíðar tú tað svá,
vita skalt tú Regin
lív skalt tú ei fá.
75.
Svørðið skalt tú gera
so reiðuliga hart,
bæði skal eg vega við tí
stál og so jarn."
76.
"Smíði eg tær annað svørð
og verður tað ei svá,
hjartað úr orminum,
tað leggi eg treytir á.
77.
Hoyr tað ungi Sjúrður,
smíði eg tær svørð,
hjartað úr orminum,
tað vil eg hava í verð."
78.
Regin tók við svørðinum,
legði tað í eld,
tríati næturnar
hevði hann tað í gerð.
79.
Tríati næturnar
hevði hann tað í gerð,
tá var hin ungi Sjúrður
riðin aftur á ferð.
80.
Sjúrður loypur á Grana bak
morgun ein so snimma,
síðan reið hann yvir um á
Regin smið at finna.
81.
Tað var hin ungi Sjúrður,
reið fyri dyrnar fram,
Regin kastar øllum smíði
og tók sær svørð í hond.
82.
"Ver vælkomin, Sjúrður,
smíðað havi eg svørð,
bilar tær ei hugurin,
tú verður so víða á ferð."
83.
Sjúrður gongur at stiðjanum,
høggur alt við fart,
hvørki mátti røkka, ei støkka,
so var svørðið hart.
84.
So høggur hann Sjúrður
fastliga til,
sundur kleyv hann stiðjan
og stabban við.
85.
Tað rennur ein á frá kelduni upp,
ein onnur skamt ífrá,
Gram kallar hann svørðið,
á hallargólvi lá.
86.
"Hoyr tað frægi Sjúrður
tú far og kann um vív,
fyri tílíkan høvdinga
vildi eg lati lív."
87.
"Hoyr tú ta nú Regin,
hetta sigur tú mær,
men annað býr í hjartanum,
Regin smiður, á tær."
88.
"Inn tað, frægi Sjúrður,
siga skalt tú mær,
nær tú ríður á Glitraheiði,
lat meg fylgja tær."
89.
"Fyrst ríði eg í randargný,
Hundings synir at finna,
síðan ríði eg á Glitraheiði,
men tað fýsir meg minna.
90.
Fyrst ríði eg í randargný,
Hundings synir at fella,
so fari eg á Glitraheiði,
tí mær man einki bella."
91.
Tað var Sjúrður Sigmundarson,
ei skortar honum eyð,
reið hann tá í randargný,
hann hevndi sín faðirs deyða.
92.
Allar vá hann Hundings synir,
væl kom hann aftur frá teim,
skamri stund í ríkinum var,
hann reið á Glitraheiði.
93.
Tað var Sjúrður Sigmundarson,
ríður yvir skóg,
møtti honum gamalur maður,
hann settist niður á lón.
94.
Har kom maður á vøllin fram,
eingin ið hann kendi,
eyga hevði hann eitt í heysi,
finskan boga í hendi.
95.
"Hoyr tað Sjúrður Sigmundarson,
tú ert so reystur ein mann,
hvørt stendur ferðin tín,
hvørt ríður tú fram?"
96.
"Eg reið fyrst í randargný
teir Hundings synir at finna,
nú ríði eg á Glitraheiði,
roysnisverk at vinna."
97.
"Hoyr tú reysti Sjúrður,
siga skalt tú mær,
hvør er hasin vesæli maður
í fylgi er við tær?"
98.
"Regin smiður kallast hann,
ormsins bróður hann er,
tí havi eg hann við mær
á hesi míni ferð."
99.
"Hvør bað teg grava
hesar gravir tvær?
Deyðan man hin sami maður
hava ætlað tær."
100.
"Regin legði mær ráðini
at grava gravir tvær,
tí hann er mín vinmaður
við mær á hesari ferð."
101.
"Hevur Regin biðið teg
grava gravir tvær,
hann er versti svíkjari
og deyða vil hann teg.
102.
Væl mást tú Sjúrður
akta har uppá,
at tú ikki deyðan skalt
av hesum ormi fá.
103.
Grava tú ta triðju,
tú grava hana skamt ífrá,
ein mun av eitrinum
lívir hon tær tá.
104.
Grava tú enn ta fjórðu,
har longur fram,
upp úr grøvini
skalt tú vega hann.
105.
Grava skalt tú ta fjórðu,
tú grava hana har íhjá,
síðan skalt tú Sjúrður,
á jørðini stá."
106.
Ormur er skriðin av gullinum,
frá man frættast víða,
Sjúrður setist á Grana bak,
hann býr seg til at ríða.
107.
Ormur er skriðin av gullinum,
tykist hava grið,
Sjúrður trívur im benjarkolv,
hann býr sítt svørð nú til.
108.
Tríati favnar var fossurin,
ið ormurin undir lá,
uppi vóru hans bæði bóksl,
men búkur á homrum lá.
109.
Uppi vóru hans bæði bóksl,
men búkur á homrum lá,
tað var hin reysti Sjúrður,
hann sínum svørði brá.
110.
Sjúrður gav so vænt eitt høgg,
tað øllum tókti undur,
tá skalv bæði leyv og lund
og allar vørildar grundir.
111.
Tá skalv bæði leyv og lund,
og allar vørildar grundir,
Sjúrður brá sínum bitra brandi,
hjó hann um miðju sundir.
112.
Tað spurdi ormurin,
tá ið hann í brotum lá:
"Hvør er hesin hugdjarvi,
ið høgga torir svá?"
113.
"Sjúrð skalt tú nevna meg,
Sigmundar son,
tað var hin unga Hjørdís,
kona hans var hon."
114.
"Hoyr tú tað nú Sjúrður,
hvat eg tali til tín,
hvør fylgdi tær ta longu leið
higar nú til mín?"
115.
"Regin er tín bróðir,
hann vísti mær veg,
hann er hin versti svíkjari,
deyða vildi hann teg."
116.
Til tess svaraði ormurin,
meðan hann lá í blóði:
"Drepa skalt tú Regin smið,
tó at hann er mín bróðir.
117.
Veg tú nú Regin smið,
sum tú hevur vegið meg,
hann er versti svíkjari,
deyða vil hann teg."
118.
Tað var Regin smiður,
talaði so fyri sær:
"Fái eg nú Sjúrður
tað ið tú lovaði mær?"
119.
Sjúrður stakk til hjartað,
tó vegurin var trangur,
steikti tað á teini,
ið tríati alin var langur.
120.
Sjúrður gjørdist á hendi heitur,
hann brá sær í munn,
fuglar og so alskyns djór
vóru honum á máli kunn.
121.
Tað søgdu honum villini fuglar,
uppi sita í eik:
"Sjálvur skalt tú Sjúrður
eta av tíni steik."
122.
Sjúrður steikti hjartað,
og tað av teini dró,
Regin legðist at drekka
ormsins eiturblóð.
123.
Regin legðist at drekka
ormsins eiturblóð,
Sjúrður gav honum banasár,
í spori sum hann stóð.
124.
Tað var hin ungi Sjúrður,
sínum svørði brá,
síðan kleyv hann Regin smið
sundir í luti tvá.
125.
Mikið mundi Sjúrður
gullið eignast tá,
tí at hann vá tann frænarorm,
á Glitraheiði lá.
126.
Árla var um morgunin,
tað roðar fyri sól,
hann bindur upp á Grana bak
gullkistur tólv.
127.
Tólv gullkistur legði hann
hvørjuminni klakk,
sjálvur settist hann omaná,
so er mær frásagt.
128.
Síðan settist Sjúrður
at ríða omaná,
Grani sprakk um lyngheiðir,
og reiður var hann tá.
129.
Hesturin rennur í oyðimørk,
leiðin var honum ei kunnig,
Sjúrður svav á teirri nátt
undir so køldum runni.
130.
So treður hann Grani
grót rætt sum vøll,
tílíkur kemur eingin aftur
í ríka kongsins høll.
131.
Nú skal lætta ljóðið av,
eg kvøði ei longur á sinni,
so skal taka upp annan tátt,
og víðari leggja í minni.



— V.U. Hammershaimb 編著
Færøiske Kvæder(フェローのバラード)』
(コペンハーゲン: Nordiske Litteratur-Samfund 社 1851年)
— 『Corpus Carminum Færoensium』 第 1 歌

{私訳}

鍛冶師レーイン〔レギン〕 [β バージョン]

リフレーン :
レアニは、荒野ハイイ** 0黄金グトリ背負しょったよ。 *竜フレアヌル〔*ファーヴニル〕の住処。
抜いたそのは、憤激をおびし、               
シュルル*は、竜を倒したよ。             *シグルズ
グレアニは、荒野ハイイの黄金を背負しょったよ。

1.
ら、聞いてさっしゃれ、とくとあれ、
これより私の伝えしを、
威々たけだけしいかな王君ら、
かの者らについて、われ語る。

2.
シグムンドゥルをわれ名指さん、
かの伯爵が息子* 。           * 普及版では「ヴェルスングが息子」に訂正。
うら若きチェルドゥイス*           *ヒェルディース
こそが彼の妻。

3.
愉悦にひたりて、酔いしれて
盛大な聖誕祭ヨウル *は過ごされた。     * クリスマス。古くは冬至の星辰祭。
[王たち]は、さも泰然
玉座を占める。

4.
不幸は訪れし、
崇高なる館に。
者どもは雄々しくして
威王の山を

5.
そこは大そうたる処、
威々たけだけしき男らが往くは。
不幸は訪れし、
こなた、威王 *の地に     * ニヴルング族の王ジウル〔*ギューキ〕の地

6.
不幸は訪れし、
こなた、威王の地に。
合戦をそそのかされし、
南方の海辺の浜に。

7.
合戦へ馬を駆りしとも、
ひとりたりと帰参せず。
跡守るチェルドゥイスは遺されし、
悲哀と苦痛こもごもに。
8.
戦いへ馬を駆りしとも、
どうか、かの地において、命あらんことを!
跡守るチェルドゥイスは遺されし、
これぞシグムンドゥルのつまなり。
9.
チェルドゥイスは肩に羽織る
青地のケープを。
そうして戦場に赴く、
シグムンドゥルの横たわるみぎりに。
10.
「どうか健かすこや[横に]なられませ、シグムンドゥル、
いとおしい* わが人よ* 10* 直訳=甘き、うま
この悲嘆にくれし刻に
そなたを尋ね参った。
11.
「お聞きあれ、勇敢なシグムンドゥル、
いとおしいわが人よ。
何かしら療治はないものか、
そなたのにはもう?」
12.
「長きにと、お前はチェルドゥイス、
旅に出ることを志しておろう、
わしの為の膏薬を[求め]、
わしの傷を癒さんと。
13.
フンディン* 13*の息子たちが、盾の喧囂いくさにて、   * フンディング
我にをもたらせし、この厄害
刃にしこまれたが、
じわじわとな迫ってくるわ。

14.
わしが最初の傷を
負わされたとき、
わが剣は、真っ二つ
両の欠片かけらに割れり。

15.
わしが次なる傷を
負わされたとき、
無残にもわが心臓
貫けリと思うぞよ。
16.
されば取れ、
この両の欠片を
鍛冶屋のもとへ携えゆけ、
われらが幼児おさなごのために。

17.
お前は、出産を控えおる
たくましい男児の子じゃ。
よしなに産むのだぞ、 元気いっぱいに、
そしてシュルルと名付けるがいい。
18.
この息子について、わしは、
いまなれば語ろうぞ、
これに同じ息子こそ
わが死を仇なす者じゃ。
19.
鍛冶師レーイン* の住まいは       *レギン
川向いに在り、
そこへ持ってゆくのじゃ、
この両の剣の欠片を。

20.
かの竜、その名フレアヌルは     * 普及版ではファーヴニル
グリートラハイイ〔きらめきの荒野〕* わだかまる。     * グニタヘイズ
レーインは腕利きの鍛冶師じゃが、
まずもって信用はできぬ。

21.
わしはもう、 チェルドゥイス、
そなたと喋るのもかなわぬ、
どうやらわしの今わの際
が来たりじゃ」
22.
泣きながらチェルドゥイス、
シグムンドゥルより顔そむけ
更衣たちはみな、
かたわらにはべる。

23.
更衣たちはみな、
かたわらに侍る。
さればチェルドゥイスの御前ごぜん
気を失のうて倒れる。

24.
かようなことは、ままあること。
出来事はあっという間
王は致死の傷
同じその晩のうち。
25.
費用かかり惜しまず、
チェルドゥイス、
純金の棺架
シグムンドゥルがために鍛えよと。
26.
純金の棺架を、
造ってまかせるままに。
白銀の十字架の
しるしを、そに負わせ。
27.
東方のの下、
猛者ども戯れる
此処に輝けり御骸みむくろうずめに
ほの昏きのもと。
28.
東方の塚の下、
猛者どもは逍遥ほっつきながらに語る。
「暗澹たることじゃ、この悲しき日に、
墓の下に参るとは」
29.
泣きながらチェルドゥイスは行く、
その閨房に静居しに。
チョールプレク*、抜けがけで、       * ヒャールプレク
夫人を訪ねたり

30.
シグムンドゥル王は、
チェルドゥイスのもとを去りし
チョールプレク王
夫人を追い求む。

31.
貴婦人は、お子持ち[の体]
しめて九ヶ月をお過ごしに、
そして臨月のときが来たとき
たくましき男児を産んだ。
32.
貴婦人は、お子持ち[の体]
独り九ヶ月をお過ごしに、
そして臨月のときが来たとき、
玉のような子息を産んだ。

33.
かようなことは、ままあること。
秘められたる 二重ふたえの悲しみ
御前は高殿たかどの部屋にゆき、
若き御子をご出産になった。
34.
産衣むつきに大切にくるまれ
この世に迎えいれられた、
さあ、シュルルと名乗りたまえ
恵まれし男児よ。
35.
王国で延び育つ
恵まれし男に、
チョールプレク*       * ヒャールプレク
養われたり。
36.
王国で延び育つ、
すくすくと遅れはとらず、 * 36
くりだす打撃重く
王の偉丈夫ら叩きのめす
37.
ひとりきり 試合場
赤き盾の下、
諸芸を身に修め
優者に選ばれにのぞむ。
38.
ひとりきり 試合場に、
他の若者とは 隔ったところに。
奴らが憤然なるたび、
暴力沙汰におよぶゆえ。
39.
ひとりきり 試合場に、
武人達おとこたちのいるただなか。
太い樫木の杭根こそぎにするや、
冥土ヘルの淵まで、打擲まくる。
40.
地べたにへたる若者ら、
憤然となりかわる。
「父親の敵討ちでも、したらどうだ、 * 40
俺たちをしこたまに殴るんじゃなく 」
41.
シュルルは赤盾を投げ捨てる、
暗黒の土のうえに。
その父の死を聞くや、
土のごとくにくろずむ* * 憤怒の形相
42.
剣と武具を投げ捨てる、
試合を気分など消えうせて。
母親に面と向かいにゆく、
あからめしらませて、
43.
「聞けよ敬慕なるわが母ぎみよ、
どうか誠のまま仰うせたまえ
そいつの名前はなんと名乗った
父上をお危めになった奴は!」
44.
「誠となれば、これよりもってほかは
申されぬ、
そはフンディン*の息子らじゃ、 * フンディング
そなたの父をお危めになったのは。
45.
「フンディンの息子らじゃ
そなたの父をお危めになったのは。
されども、そなたの存命中に、
償わせることはかなうまいぞ!」
46.
シュルルは母に、こう答えた、
知恵の及ぶかぎり、せいいっぱいに:
うぶ犬児えのころの口内だって、
ときには尖った歯があるものさ」
47.
チェルドゥイスは、のありかに参る、
それは黄金きん張りで覆いつくされた[櫃]なり。
「ここに ご覧のとおりの武具は、
そなたが父の死に装束じゃ」
48.
櫃の錠を開けば、
しまわれ沢山の黄金・財貨
血まみれのシャツをとりだし、
膝元に放り出す。
49.
取り出すは剣の欠片、
シュルルに授けるために。
これらは、そなたが父に頂戴したもの、
わらわずいぶんと 大事にしてくださった。
50.
されば取るがよい、
この両の欠片を、
かつてのものに並ぶ
剣をいまいちど鍛えてもらいや。
51.
鍛冶師レーインの住まいは、
川向こうに在り、
そこへ持ってゆくのじゃ、
この両の剣の欠片を。
52.
かの竜、その名フレアヌルは 、
グリートラハイイ〔きらめきの荒野〕に蟠る
レーインは腕利きの鍛冶師じゃが、
まずもって信用はできぬ。
53.
滝壺*の処に参られや、     * または水がせせらぐ、噴出する、渦巻く場所。
そして奔流に石を投じるがよい、
そして馬一頭を選ばや、
動じず逃げもせぬやつを」
54.
[シュルル、]滝壺のところに参れば、
奔流に石を投げ、
その馬をわがものにせり、
一歩も動じぬやつを。
55.
それは王国の選りすぐり
全頭にまさりし[馬]、
それ以降、その呼び名は、
シュルルの駒グラニなり
56.
シュルルはグラニの背に飛びまたがった、
ある明け方に
馬に乗り川を越え、
レーインを探し求め。
57.
これぞ若きシュルル、
騎乗して戸口の前に。
レーインは鍛錬の品々かなものを放り捨て、
剣を手に取った。
58.
「さぁてのう*名にしおうシュルルよ、   * 直訳は「聞けよ、」だが呼びかけの感嘆詞とみなす。
おぬしは、雄々しき男じゃ。
おぬしの旅はどちら目指す
どこぞまで乗ってゆく?
59.
「さてな、レーインよ 、
俺の旅が目指すはここだ。
ひと仕事頼む、鍛冶師レーイン、
剣を鍛えてはくれまいか」
60.
「ようこそ、若きシュルルよ、
わしぁ、おぬしが気に入った
王国にとどまるのはいつでもできよう、
今宵は、このわしと居ろ」
61.
「それはできぬ、鍛冶師レーイン、
そなたと暮らす*のは。     * 寝食を共にする[?]
チョールプレク王が、俺の不在るすを惜しむだろう、
王の傍らの上座に席せぬを。
62.
鍛えてくれ、俺のための剣を、
それとふさわしく、更にかつうまく。
さすれば、いずれとも断ってみせよう、
鉄をもはがねをも。
63.
「鍛えるのだ、剣を俺に。
きよ純なる一口ひとふりを。
いずれとも それで断ってみせよう、
鉄をもいわおをも」
64.
レーインは剣を手に取り、
火中にて横たわらせ
十ののあいだ、
[ひたすらに]造りつづけた。
65.
十の夜のあいだ、
[ひたすらに]造りつづけた
ところで若きシュルルは、
再び馬での羈旅たびに。
66.
シュルルはグラニの背に飛びまたがった、
ある明け方に
馬に乗り川を越え、
レーインを探し求め。
67.
これぞ若きシュルル、
騎乗して戸口の前に。
レーインは鍛造物かなものを放り捨て、
剣を手に取った。
68.
「さあさ、ようこそ若きシュルル、
剣は鍛えあがったぞ、
おぬしの精神も心もくじけぬならば
出陣の準備は万端じゃい。
69.
剣は鍛えてやったぞい、
きよらで純な一口ひとふり
これでお前は断てる、
鉄も巌をも」
70.
シュルルは、ごつい鉄床かなとこ*に、   *尖端が嘴のようなかなとこ。方形のは amboltur と称して区別される
まかせ試し斬り。
[されど]剣は真っ二つ、
二片に砕け折れた
71.
「[ほかならぬ] 、レーイン、
おまえにれてやるに値するは。
俺の[見込みを]裏切りおって、
おまえの造剣の技の[信頼を]」
72.
両の剣片を取って、
膝元に投げつける。
わななくレーインのは、
まるで百合の葉のよう。
73.
両の剣片を[どさりと]、
腕が覆われるほどに
わななくレーインの腕は、
まるで百合の茎のよう。
74.
「鍛えるのだ、もうひとつ剣を
だが鍛えるには、かようにせよ
肝に命じよレーイン、
[もう]命の請け出しはかなわぬぞ。
75.
鍛えるのだ、おまえは剣を、
まことに硬くに。
いずれとも それで断ってみせよう、
はがねをもくろがねをも」
76.
「もうひとつ剣は鍛えてやるが、
こんな仕打ちには値せぬ。
竜のやつめの心臓が、
わしの取引条件じゃ。
77.
さてのう、若きシュルルよ、
剣を鍛えてしんぜよう、
竜のやつめの心臓が、
わしがもらう代償じゃぞい」
78.
レーインは引き受けた剣を、
火中に横たわらせて、
三十の夜のあいだ
[ひたすらに]造りつづけた。
79.
三十の夜のあいだ、
[ひたすらに]造りつづけると、
そこで若きシュルルは、
再び馬での羈旅たびに。
80.
シュルルはグラニの背に飛びまたがった、
ある明け方に
馬に乗り川を越え、
レーインを探し求め。
81.
これぞ若きシュルル、
騎乗して戸口の前に。
レーインは鍛造物かなものを放り捨て、
剣を手に取った。
82.
「さあさ、ようこそシュルルよ、
剣は鍛えあがったぞ、
おぬしが意気地さえ欠かなくば、
おぬしは、長旅に耐えうるじゃろう。
83.
シュルルは、鉄床めがけ、
力まかせに斬りつける。
それはたわみもこぼれもせず、
それほどに硬き剣だった。
84.
斬りつけるシュルル、
[これでもかと]りきむままに
鉄床は裂けて割れ、
あまっさえその石台までも。
85.
川は泉より流るる、
もう一本がその間近に
グラムと呼ばれし剣、
館の床に置かれおる。
86.
「さぁてのう、何しおうシュルルよ、
いざ出でて妻に知らしめよ
かほど統率者のためならば、
わしも命を張ろう」
87.
「聞いてあきれるわ、レーイン、
おまえは、そうはほざいておるが、
別の何かを心に住まわせてておろう、
鍛冶師レーインよ、おまえの中に!」
88.
されどのう、名にしおうシュルルよ、
そうは申すが、
グリートラハイイ〔きらめきの荒野〕に[馬]馳せらすときには、
わしも連れて行ってくれ」
89.
「まずは、《盾の喧囂いくさ》へ馳せてからだ、
フンディンの息子らを目当てに。
そのあとグリートラハイイに馳せよう、
あまり気はすすまんがな」
90.
「まずは、《盾の喧囂いくさ》へ馳せてからじゃ、
フンディンの息子らを たおに。
さすれば、グリートラハイイに向かおう、
どうせも俺を危めはできまい。
91.
それはシュルル・シグムンダルソン、
豪奢において、何も欠くことありはせぬ。
盾の喧囂いくさ》へ馳せ参じるのは、
父御の死を仇なすがため。
92.
ことごとく痛い目に、フンディンの息子ら
その仕返しぶりは見事なり。
王国に居たのは、ごく短かないとま
グリートラハイイに、いざ馳せる。
93.
それはシュルル・シグムンダルソン、
を駆け抜ける、
そこで出くわす老人、
草原に腰掛ける。
94.
来たるぞ、男が野からより、
知己の者ではありはせぬ。
眼玉頭蓋どたまにたったひとつ、
フィン人の をその手に。
95.
「さぁてのう、シュルル・シグムンダルソン、
おぬしは、雄々しき男じゃ。
おぬしの旅はどちらを目指す、
どこぞまで乗ってゆく?
96.
「俺は、まず、《盾の喧囂いくさ》に馳せた、
フンディンの息子ら目当てに。
今はグリートラハイイに馳せる、
至難の業果たし
97.
「さぁてのう、勇気あるシュルルよ、
ひとつ言うてくれ、
あやつはじゃ、あの卑しい男は?
お前の後についてくるのは?
98.
「鍛冶師レーインと呼ばれおる、
かの竜とは兄弟だ、
さすれば同伴させるのだ、
俺のこの旅に」
99.
「誰が掘れと諭したのじゃ、
この二条の塹壕は?
じゃぞまさに、この男が
おぬしに意図するのは」
100.
「レーインが賢しこくも、そうしむけたのだ、
この二条の塹壕を掘ることを。
なにせ、やつは俺の相棒だ、
この旅においてはな。
101.
「レーインがそれを諭したならば、
二条の塹壕を掘れとな、
やつこそ最悪裏切り者
おぬしの死を望んでおるぞ。
102.
よくよくぞせねばならぬぞ、シュルルよ、
この件には用心 を。
おぬしが、死なぬためには、
この竜のおこないによって。
103.
掘るのじゃ、三本目を、
少しの間をおいて掘れ、
毒からいくらかの間尺
おけば、おぬしは守られる
104.
掘るのじゃ、さらに四本目を、
さらに遠く離れて[?]
このから
おどり出て戦え
105.
掘るのじゃ、さらに四本目を、
掘れい、 彼方面あなた あたりに
そしたらばシュルル、おぬしはな、
土の中にれ。
106.
竜は、黄金のなかより這い出づ
まさにとお聞こえし
シュルルはグラニの背に腰据え
騎乗にわが身を調ととのえる
107.
竜は、黄金のなかより這い出づる、
安全だろうと思いながらに。
シュルルは傷おわす棍棒〔剣〕》を手にし
いざその剣をかまえる。
108.
その淵は三十ファヴヌルなり、
竜のいる下をくぐるそれは。
舞い上がる両の
なれどはら岩棚に横たわる。
109.
舞い上がる両の翼、
なれどその胎は岩棚に横たわる。
これぞ勇猛なるシュルル、
その剣を振るうのは。
110.
シュルルは会心の一撃、
ひきおこす摩訶不思議
木の葉も土地も揺るがし、
地界すべてをも。
111.
木の葉も土地も揺るがし、
地界すべてをも。
シュルルは噛みつく〔するどい〕刃をふるい、
腹部みぞおちにてぶった切る
112.
さすれば竜は訊ねたり
ばらばらに横たわりながら:
「誰だ、そこの大胆きわまるやつは、
かような蛮勇でもて斬りつけるお前は?」
113.
「シュルルとこの名を呼べ、* 113
俺はシグムンドゥルの子なり。
そしてうら若きチェルドゥイス
こそがその妻なりけり」
114.
「されば聞け、シュルルよ、
これからわしが言うことを。
誰を連れ立って来たのか、この長い 旅路に、
ここのわしにたどりつくまでに?」
115.
「レーインさ、お前の兄弟の。
あいつが道案内をしたんだ。
あいつは最悪の裏切り者だ、
お前の死が望みだなんて」
116.
それに答えしは竜、
血だまりのなかにうずくまる。
屠れよ、鍛冶師レーインを、
あれは、わしの兄弟なれども
117.
破滅ってしまえ鍛冶師レーインを、
わしを破滅ったように
あいつは最悪の裏切り者だ、
お前の死を望んでいる」
118.
これぞ鍛冶師レーイン、
自己の主張を弁ず
「シュルルよもらってゆくぞ、
お前が約束した例の物を。
119.
シュルルは心臓を突き刺した、
そこは狭き[?]隘路なれども。
焼き串でそれを炙った
さしわたし三十腕尺アリンのそれを。
120.
シュルルは手を火傷した、
慌てて[手を]にくわえた。* 120
鳥たち可愛らしい 動物たちの、
その喋る言葉がたちまちに理解わかった。
121.
野鳥たちは言う、
樫の木に止まりながら、
「シュルルさん、ご自分のためにぜひ、
その炙り物 食べておしまいなさい」.
122.
シュルルは心臓を炙ると、
焼き串から抜いてとった。
レーインは、飲むのにいそしんでいた、
竜の毒の血を。
123.
レーインは、飲むのにいそしんでいた、
竜の毒の血を。
シュルルの与えしは致命傷、
立ち往生したまんま
124.
これぞ若きシュルル
その剣を振るいつつ、
鍛冶師レーインを唐竹割りに、
すっぱりと真っ二つ。
125.
シュルルは多くを掌中にした、
黄金もわがものに。
なんにせよフレアヌル竜*やっつけたのだから、     * 鱗におおわれた大蛇・竜とも定義される。
グリートラハイイに蟠るやつを。
126.
それは暁の早く
朝焼けの赤い陽
グラニの背に結わいつけしは、
金櫃の十二箱。
127.
十二箱の金櫃を積んだ、
各側鞍爪に。
そしてそのてっぺんに自分は乗った、
と、そう言っていたけれど
128.
そしてシュルルは乗馬した、
そのてっぺんにうちまたがるために、
グラニは馳せたヒース生える荒野を、
そして鞍上には[シュルル]その人が。
129.
馬は駈歩してぞゆく、曠野をつっきって
知りも
しない 道程みち
シュルルは一夜 眠る
冷たの下に。
130.
グラニは駈歩してぞゆく、
石礫ばかりの地をまるで草地ののごとく
こんな一頭は後ぞ現れたことがない、
偉大なる王館に。
131.
では、このは、今しばし やめにして、
此度こたびはこれっきりで語りおさめまする、
されば第二取り上げますれば、
とおに永きにどうか覚えられますように。





[Hammershaimb 編の和訳。]
単語のポップアップに掲載した英語定義は、Young & Clewers 辞書より。アンチョコとして Smith-Dampier訳を使用。




Origins:

Footnotes:

0 * 荒野 (heiði) — 古アイスランド語形は heiðr であるので、てっきりフェロー語 heiður と思ったのだが これは誤りで、フェロー語では、「女性名詞なのに主格が-iで終わる珍しい単語」であり、

単数の主格、対格、与格がheiði、属格がheiðar、 複数の主格と対格がheiðar、与格がheiðum、属格がheiðaと変化する。
との指摘を受けた。
 よく調べると、現代アイスランド語でも heiði と綴り、現在地名に使われる。よって、ファヴニールの巣も、 邦文では古風に「グニタヘイズ」と読んでいるのが常だが、現代アイスランド風にいえば「グニタヘイジ」 ということになる。 [BACK]

10 * いとおしいわが人よ (søta mín ) — この成句は、「Flúgvandi biðil (空飛ぶ求婚者)」(→ TUTL) にもある。 [BACK]

13-1 * フンディンの子ら — ハンメルスハイムブのもちいる Hundings synir は 古ノルド/アイスランド語の綴りと一致するが、フェロー語では語末の "g" は無音化するので、「フンディン」となる。このことは サンドイ本にみられる Hundinsynirnir という妙な綴りからも明らかである。

この一家とヴォルスング一家の因縁については『ヴォルスンガ・サガ』に詳しい。まず、フンディング王は、シグムンドの前妻の子のヘルギ("フンディング殺しの"の異名をとる)に殺されている。 (第 9 章). フンディングの跡目はリュングヴィが継いだが、求婚の相手ヒョルディスを老いたシグムンドに失ったことで堪忍の緒を切らし、大軍を率いてシグムンドを攻撃する (このとき戦場に隻眼で広いふちのある帽子をかぶった人物が現れ、その槍に斬りかかったシグムンドの剣が折れたことで戦の形成がかわる。)シグムンドはこのとき戦死。 (第 11 章) そののちシグムンドの遺児が敵討ちを果たすが、仇なされたフンディングの子らの名はリュングヴィ Lyngvi と ヒョウルヴァルズ Hjorvarðr と伝わる(第 17 章)。 [BACK]

36 * サンドイ島のバージョンでは、第30歌節が:

Hann veks upp hjá síni móður,
Gud gav honum vekst,
meiri veks hann í ein mánað
enn onnur børn í seks.
(訳: 彼は母の許で育ち、神が見守られ育つ
他の子供が六ヶ月かかるのを、一ヶ月で同じだけ大きくなった。)

ロシアのアリョーシャ・ポポーヴィチの ブィリーナ (叙事詩歌)でも、 主人公は、一日で他の子供の七日分、大きくなった。アリョーシャの敵、トゥガーリン・ゼメーヴィチも、人に扮した竜(または竜の子)と伝わる。

48 * 血まみれのシャツ — 同じモチーフは、アーサー伝説にもあり、孤児のアリサンダー (Alisander the Orphelin) は亡父の形見の血まみれのダブレットとシャツを見せられ、仇討ちをうながされる。 [BACK]

113 * シュルルと. . — 『ヴォルスンガ・サガ』第18章では、シグルズは最初正体を伏せて「気高い獣」(göfugt dýr)と名乗っている。その理由は、「ファヴニールの歌」によれば瀕死の者が、相手を名指して語るとき大いなる力を発揮する(しゅをかけることができる)と信じられていたためである。 [BACK]

120 * 手を火傷し. .慌てて口にくわえた。 —  『ヴォルスンガ・サガ』第19章では、心臓の焼き具合を指でためしたとき、肉汁(血)がついて、それをすばやく口にいれている(brá → 不定形 bregða )。サガでは「火傷」の一句が抜けているのだが、「ファヴニールの歌」は「火傷した」(brann →不定形 brenna )と明記される。
 「火傷して慌てて口にいれる」というモチーフは、アイルランド伝説にもみられる。フィン・マックールが子供のとき、《智慧の鮭》を焼くようにいいつけられ、油がはねた指を口に入れてうっかり味見をしてしまい、この世ならざる叡智を得たのである。 [BACK]

←                   | | 第2話:ブリュンヒルド→

訂正・更新履歴 - 便宜上訂正日付でなく掲示板等でご指摘いただいた日付にした。
  • 「荒野」にあたる語はハイウル heiður ではなく→正しくは heiðr「ハイイ」 なのが間違っていた。(リフレーンの句他)[04.09.21]
  • eitur ormurin を「毒竜」→フレアヌルという名の竜。(第20, 52 節)[04.09.21]
  • 「横たわる頑健〔すこやか〕なシグムンドゥル」→命令形であるべきで、平たく言えば「元気になりなさい」の意。(第10節)[04.10.03]
  • 「横たわる勇敢なシグムンドゥル」→「聞けよ」。(第11節) 英訳では正しく訳してあった。[04.10.06]
  • HOME > 日本語 HOME > フェロー語のバラード > シュルルのバラード > 第1話「鍛冶師レーイン」